„Išlaisvinti“ valstybės duomenys paskatintų „fintech“ kūrimąsi

Jei valstybė pasiryžtų atverti daugiau duomenų, tai taptų stimulu kurti inovatyvius produktus, skatintų finansų sektoriaus plėtrą, „fintech“ kūrimąsi. Be to, viešajam sektoriui atlikus keletą nesudėtingų namų darbų norint įsteigti įmonę užtektų apsilankyti savo banko puslapyje, teigia Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Kalbėdamas „Finansų rinkų forume 2017”, A. Bogdanovičius teigė, kad šiuo metu valstybės institucijos linkusios po devyniais užraktais laikyti duomenis, kurie, jei būtų atveriami remiantis rinkos dėsniais, duotų impulsą plėtotis startuoliams, o ypač „fintech“ įmonėms. A. Bogdanovičius išskiria keletą namų darbų, kuriuos atlikusi, valstybė realiai paskatintų pažangą finansų sektoriuje ir naujų „fintech“ įmonių atsiradimą.

i) Maksimaliai atverti valstybės tvarkomus duomenis. Pasaulio banko reitinguose Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal kredito informacijos prieinamumą. Tačiau tai didele dalimi lemia privačia iniciatyva paremti sprendimai. Šiandien valstybė atveria duomenis tik ten, kur jai pačiai naudinga. Tai yra, arba iš duomenų uždirbamomis pajamomis subsidijuojamos kitos valstybės funkcijos, arba gaunamos kitos naudos valstybės institucijoms. Tuo tarpu kai iniciatyvą gauti duomenis išreiškia verslas, dažnu atveju duomenys pradedami akylai saugoti. Pavyzdžiui, duomenis apie eksportuojančias įmones turi kelios valstybės institucijos. Šie duomenys naudingi finansų įstaigoms, kurios nori tikslingai pasiūlyti savo finansines paslaugas tam tikram įmonių ratui. Deja, eksportuotojų duomenys iki šiol neprieinami. Arba – valstybė sukuria akcininkų registrą. Ir tuo pačiu apriboja duomenų gavėjų gretas iki minimumo, uždraudžia duomenis perparduoti net ir už nulinę maržą ir kai tam yra teisinis pagrindas. Rinka būtų suinteresuota „blockchain“ technologijos pagrindu sukurti galutinio naudos gavėjo nustatymo sprendimą, tačiau esant tokiam valstybės požiūriui, tai padaryti tampa didžiuliu iššūkiu.

ii) Atverti duomenis už adekvačią kainą. Šiandien dėl nepaaiškinamų priežasčių valstybės tvarkomos informacijos kaina skiriasi kartais. Teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad informacijos kaina būtų pagrįsta jos tvarkymo kaštais ir kasmet peržiūrima – iš esmės negalioja arba galioja labai ribotai. Teisės aktuose numatytos kainos nuolaidos nuo perkamos informacijos kiekio – taip pat dažnai netaikoma. Pavyzdžiui, iš finansų įmonių reikalaujama patikrinti galutinį naudos gavėją. Tačiau kaina nustatyta nesitariant su finansų institucijomis dėl jų poreikių ir galimybių. Negana to, draudžiama informaciją perparduoti, o kartais ir saugoti. „Fintech“ sprendimus diegiančioms įmonėms, kurios pačios nekredituoja verslo, apskritai nesudaryta galimybių tarpininkauti su savo sprendimais tarp valstybės ir finansų įstaigų. Visa tai nesukuria normalių sąlygų vykdyti reguliacinius reikalavimus. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, anksčiau įstatyme reikalavimas įsitikinti, kad asmuo nėra neveiksnių asmenų registre.

iii) Atverti galimybes kurti integruotas aplikacijas valstybės institucijų valdomose informacinėse sistemose. Šiandien privačiame versle yra įprasta, kai aplikacijos kuriamos debesyse ir finansų institucijos perka paslaugą. Panašią praktiką galima būtų taikyti ir valstybės informacinių sistemų atveju aplikacijas kuriant valstybės institucijų informacinėse sistemose. Pavyzdžių jau yra. Turbūt pirmas iš tokių projektų yra www.ntvertes.lt, kuris leidžia paskaičiuoti bankams įkeisto turto verčių pokyčius. Potencialas kurti tokius sprendimus yra didelis, tačiau didelis yra ir nesupratimas bei kliūčių ieškojimas. Pavyzdžiui, valstybė galėtų sukurti galimybes steigti naujas įmones per bankų interneto svetaines. Tam reikėtų labai nedaug – sukurti reikalingas sąsajas Registrų centro informacinėje sistemoje.

iv) Saugoti asmens duomenis ieškant teisinių ir pažangių technologinių sprendimų, o ne „kūrybiškai“ kuriant formalius teisinius aprubojimus ir pučiant miglą apie privataus verslo nepatikimumą. Asmens duomenų apsauga – tai klausimas, reikalaujantis atskiros diskusijos, tačiau šiandien valstybė saugo asmenį patį nuo savęs ir, net jei asmuo sutinka, kad finansų įstaiga naudotų vienokius ar kitokius jo duomenys įvairiais tikslais, šią sritį prižiūrinčios institucijos imasi spręsti už patį žmogų, kokie jo duomenys gali būti naudojami, kokie ne. Pavyzdžiui, mes sukūrėme socialiniuose tinkluose esančios informacijos pagrindu statistinius modelius vertinti asmens mokumą, o duomenų saugą prižiūrinti institucija tuo metu neleido to daryti, net ir turint omenyje, kad asmenys davė tam sutikimus.

v) Skatinti, kad privatus sektorius kurtų naujas technologijas ir sprendimus. Valstybė turi prisidėti tik nustatant žaidimo taisykles ir teisinius reikalavimus. Šiandien gi valstybė nustato ne tik žaidimo taisykles, bet ir pati imasi kurti priemones už mokesčių mokėtojų pinigus. Pavyzdžiui, privačios iniciatyvos sukurtas nenorinčių pasiskolinti asmenų registrą. Registras veikė nemokamai tiek žmonėms, tiek kreditoriams. Veikė kelerius metus. Nepaisant to, finansų rinkos reguliatorius dieną X nusprendė, kad turi atsirasti ir valstybinis registras, atkartojantis privataus funkcijas. Tokioje aplinkoje rinka tampa mažiau suinteresuota kurti kažką naujo.

Finansų rinkų forumą organizuoja Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Kredito biuras Creditinfo - Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Įmonėms: +370 5 239 4131; Gyventojams: 1611 (0,43 Eur/min.) info@creditinfo.lt
Developed by Obscural